taukai

taukai
taukaĩ sm. pl. (3) KBII54, K, Rtr, Š, 508, , NdŽ, , DrskŽ; SD174,162, SD136,331,370, R, , N, I, L 1. gyvūnų riebalai; šių riebalų produktas (ppr. vartojamas maistui): Kiaulių taukai balti, minkšti . Kiauliniai taukaĩ PolŽ167. Žuvų taukai sudaryti iš prisotintų ir neprisotintų riebalinių rūgščių . Žuvies taukų̃ nenoru Pln. Žąsienos taukai reikia palikti vasarai M.Katk. Ištrinko ana, išplovė, su tais žąsiniais taukaĩs sutepė Tl. Vištos taukaĩ karvių speniam labai gerai – buvo jau pradėję puškuliuot Slm. Ans susitirpydavo tų šunų táukus i degindavo tokią lempelę Krt. Reikės zuikio taukaĩs patept, jiej greitai gydo nupugėjusias vietas Kpč. Meškos taukai MitIII257. Bobrą gaudo – taukaĩ jo pamačni Rod. Tešmuoj sutino, paskorė, tai ėmiau trint kiškio taukaĩs Pv. Avių taukaĩ Rsn. Jaučio taukaĩ Rsn. Tekys daug taukų̃ turia Plšk. Kalvarato tepamieji taukai LKKIV100(Slnt). Lašinius supjausto, dui grūst, kol taukaĩ pasdaro Šmn. Táukus lydinti KI434. Taukai tirpinti Sut. Taukais tepu SD135. Mūsų, kas lieka nuo Užgavėnių, tai taukuõs sušildo Kp. O tai riebūs lašiniukai – vieni taukaĩ Vdžg. Ungurys labai vieni taukaĩ Bsg. Silkės nedidelės, riebios, taukaĩ net bėgdavo Jnšk. Geros liuob būs riebsilkės, tas rasalas būs riebus – vieni taukaĩ Vvr. Gaidžiai riebūs – taukaĩ varva Prn. Taukų̃ [puode ant kopūstų] – šaukštu nepramuštai Dkš. Bulbes atskirai verda, kopūstus an taukaĩs šutina kitame rindelė[je] Lpl. Taukaĩ buvo labai gardu – intrenkei puodan kopūstuosna Dg. Nusibodo mo (man) taukaĩ, noriu sviesto LKT125(Bt). Parneši, keps, taukūsè išvirins zuikį Kal. Taukaĩs apdėta bulbinės dešros Grv. Blynus galėsi valgyti taukūsè keptus, o męsos neduos Brs. Senovė[je], da mūs augume, šviesdavos su žvakiums, o kas žvakių neturėdavo, tai su taukaĩs Skdv. Barsiuko taukaĩs tepė, i sugijo rankos Klt. Iš taukų̃ darydavo tą muilą, toks muilo akmuo buvo Kvr. Mano kinkos kaip jaučio, o pagal subinę vieni taukaĩ Jnš. Geras valgymas: barščiai – vieni taukaĩ, aš tik tuos táukus griebiu iš bliūdo galo Sk. Kaip kumelės akis stovi pavirš taukaĩ Pc. Jeigu neturi [dervos], tepk ratus su taukaĩs Sk. Kap taukaĩ karos po uodega, tada skersim (ps.) LKT388(Kpč). Pripjaustyta krūvos taukų̃, kai sviesto baltų Klt. Táukus atidalini nuo žarnų, táukus išsiplėši, lupi lašinius Raud. Paršas sublogęs, nebus nė lašinių, nė taukų Krs. Dešras jau sudėjau, táukus išsišildžiau Krs. Atrenki, kur dešroms mėsa, táukus nupjaustai, nurenki PnmŽ. Táukus nurinkinėju, žarnas išdarinėju Dglš. Negerai, į táukus eina paršas Rs. Taukų̃ nepaneša (storas), o dar serga! Plv. Taukẽliais duonytę aptepdavo, padalina po riekelę [vaikams] Šmn. Su avies taukẽliais ten su tais didliai deginti negali Lnk. Bei imk visus taukus vidurių ir plėvę ant kepanų BB2Moz29,13. Taukaĩs ir riebumu papildysis dūšia manoji DP134. ^ Medus kaip taukaĩ pasidarė – bitės cukraus neišdirba Škt. Iš po burokų tai kaip ir taukų̃ būta (riebi žemė) Slm. Mylia kai ugnis taukus LTR(Vdk). Neikit gulėt, – mazgas taukų̃ užsimegs (sakoma, kai gulasi po pietų) Švn. Užvalgiau birbyzų, pagulėsiu – tegu apie bambą taukaĩ apsisuka Tr. Purvę negraibysi – taukų nelaižysi LTsV348(Plng). Šūdo negraibęs taukų nelaižysi LTR(Klp). Atras ugnis taukus VP7. Musia ir taukuos prigeria Tsk. Iš tų taukų nebūs vėdarų S.Dauk. Kad valgysi taukus, gausi par plaukus Pšl. Tau taukai, man plaukai (sakoma nukirpus avį, kad sveika būtų) Mrc. Taigi, tamsta užtepei šįkart taukus ant lašinių (persistengei, perdėjai) Blv. Kukū! Kukū! Duos gegė taukų: pasitepsi ratus, važinėsi metus sp. O kas iš jūsų: kaip iš ožio tekio – nei taukų, nei plaukų Žem. Marškonė mergaitė, taukų sermėgaitė (žvakė) LTsV602(Erž). Taukų̃ sermėgelė, aukso kepurelė (deganti žvakė) Pln. Pakulinis vaikas, taukų sermėgėlė, aukso kepurėlė LTR(Grv). Lino širdis, taukų drabužis (žvakė) LTR(Mrj). Viršuj taukaĩ, apačio[je] plaukai (žvakė) Sch61(B). Kitims i taukus dalina, o pats nei vandenio negeria (samtis) LTR(Vdk). Meška karo vidur dvaro, jos snukis taukaĩs apšalo (svirtis žiemą) Krd. Avinas ant avino, tarp avinų taukai (sienų sienojai ir tarp jų samanos) LTR. 2. padažas košei iš spirgintų lašinių, miltų, pieno ir svogūnų: Aš dar táukus tebdirbu, ana jau išleka į darbą Trk. Pusmarškonę košę valgo su taukaĩs ir su pienu Vkš. Padirbk košė[je] duobę, įpilsu taukų̃ Slnt. Taukų̃ įdės į bliūdo vidurį, i visi mirkys i valgys Sd. 3. K.Būg(Vlk) žr. taukas 3. 4. N, NdŽ kaulų smegenys, čiulpai.
◊ béržo taukaĩ MitI235(Šd) mušimas, pyla: Vaikai, būkiat pakajingi, gausiat béržo taukų̃! Prk.
gavė̃nios taukaĩ rūgščiame piene trintų bulvių valgis: Gavė̃nios taukų̃ prisivalgius, ir pašonės tratės Ggr.
kaĩp ìnkstas į táukus įkrìto pateko į gerą vietą, gerai, sėkmingai ištekėjo: Ana kaip inkstas į taukus įkrito į laimą J. Nei po šio, nei po to, o kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus, ir gana! Žem.
kaĩp (lýgu) ìnkstas (dešrà, kukùlis) taukuosè Švnč, Rod, Mžš gerai (gyvena): Čia augau, gerai buvo, buvau kaĩp ìnkstas taukūsè Žr. Jug ana y[ra] kaĩp ìnkstas taukū̃s Ms. O čia dabar aš kaĩp ìnkstas taukūsè gyvenu Klk. Visi žino, kad gerai gyvena Mikėlis Karaliaučiuje, turi gerą vietą, gauna gerą algą ir gyvena kaip inkstas taukuose! I.Simon. Jei man šiteip, gyvenč kai inkstas taukuos LTR(Km). Gyvenom kaip kukuliai taukuos! – laimingas linksėjo Kovelis . Dzidė gyveno lygu dešra taukuose, be jokio rūpestėlio LzP.
kaĩp ìnkstas (pampuškà) taukuosè var̃tosi (voliójasi) gerai, nerūpestingai gyvena: Ot kas gyvena, kàp ìnkstas taukuosè var̃tos Dg. Bepigu Lazdienei nesivolioti kaip pampuškai taukuose, kad jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem.
kaĩp taukuosè gerai, nerūpestingai (gyvena): Anims jau užteks – gyvenk kaĩp taukūsè Vgr.
kiaušỹnė be taukų̃ apie sumuštus kiaušinius: Jei parsiveši kiaušỹnę be taukų̃, nekas būs Bt. rãganos taukaĩ apie žibančias snaiges: Kai žiemą prisniegti labai, tai žiba ant sniego rãganos taukaĩ KzR. rugių̃ taukaĩ Šts naminė degtinė.
širdìs kaĩp taukuosè plaũko apie gerai, linksmai nusiteikusį: Aš tik klausau ir džiaugiuosi, o širdis kaip taukuose plauko . taukaĩs apáugti pasidaryti sutingusiam, neveikliam: II-jo internacionalo partijos apaugo taukais ir nebenorėjo rimtai galvoti apie revoliuciją .
varpučių taukai MitIII257 toks gydomasis tepalas.
žẽmės taukaĩ bot.
1. P, Kos123, BzF187, MitIII258, Ak, LBŽ, Brs paprastoji paniabudė (Phallus impudicus): I žẽmės taukaĩ tokie kai kiaušinis be kevalo Erž. Vienur gausiai roplinėjo raudonosios skruzdės, kitur labai dvokė žemės taukai – vilkagrybiai K.Saj. Žẽmės taukaĩ y[ra] toks grybas, baisiai smirda Bdr.
2. LBŽ(Kdn) valgomasis trumas (Tuber brumale).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • taukai — taukai̇̃ dkt. Kẽpant žą̃sį i̇̀šteka taukai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žuvų sukietinti taukai — statusas T sritis pašarai ryšiai: žiūrėk – hidrinti rafinuoti žuvų taukai šaltinis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 3D 597 „Dėl Pašarinių žaliavų tiekimo į rinką taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • žuvų taukai — statusas Aprobuotas sritis žuvų produktai apibrėžtis Gaminys, gaunamas iš žuvų ar jų dalių riebalų. atitikmenys: angl. fish oil vok. Fischöl; Tran, m rus. рыбий жир pranc. huile de poissons šaltinis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • hidrinti rafinuoti žuvų taukai — statusas Aprobuotas sritis žuvų produktai apibrėžtis Žuvų riebalai, gaunami juos hidrinant, rafinuojant ir kietinant. atitikmenys: angl. refined hardened fish oil vok. raffiniert gehärtet Fischöl pranc. raffinée hydrogénée huile de poissons… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • kaulų taukai — statusas T sritis chemija apibrėžtis Minkšti riebalai, gaunami virinant šviežius kaulus. atitikmenys: angl. bone fat; bone tallow rus. костный жир …   Chemijos terminų aiškinamasis žodynas

  • žuvų taukai — statusas T sritis chemija apibrėžtis Riebalai, gaminami iš žuvų (dažniausiai menkinių) kepenų. atitikmenys: angl. cod liver oil rus. рыбий жир …   Chemijos terminų aiškinamasis žodynas

  • žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kresna — kresnà sf. ppr. pl. (4, 2) 1. K.Būg, LsB368, J.Balč, TŽI371, NdŽ spirgas, išspirga: Kad ištirpsta taukai, paliekta krẽsnos (spirgai) J. Spirgas, kresnùtė KI565. Ką valgysi vakarienės, vaikeli? Ar rytykščių barščių, ar bulbių su kresnomis? Žem …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • riebus — riebùs, ì adj. (3, 4) 1. SD370, H, H174, R, MŽ, Sut, N, K turintis daug riebalų: Kiaulės mėsa riebì J. Tokios riebiõs męsos mes nevalgom Dov. O tai riebūs lašiniukai, kad vieni taukai Vdžg. Lašiniai riebūs Nmč. Nupirkau iš krautuvės galvą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • taukas — sm. (3) NdŽ, KŽ 1. sing. šnek. N žr. taukai 1: Kiaulės taukas yra geras J. Vikiais šeriant kiaulės tik ėmė žiovaut, džiūt – paskui nė taukas, nė lašiniai Gs. I tauko nė[ra], i lašinio nė[ra] [zuikienoje] Bsg. Verdu košę su lašiniais, dar tauko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”